sukalbėti

sukalbė́ti, sùkalba, -ė́jo 1. intr. prakalbėti, imti kalbėti: Nė sukalbėt negalì – tuoj šeria Rm. Kažin kas priemenėj sukalbė́jo – gal tėvas sugrįžo? Slm. Subels vėjas prie langų, sukosės ar sukalbės kas nors vakare gatvėj . 2. intr. svetima kalba ar kita tarme susišnekėti: Moka vokiškai sukalbė́ti Gs. Nesùkalbi su jais Plv. Jis sukalbėti su jais galėjo S.Dauk. | refl.: Ar moki rusiškai? – Susìkalbu Slm. Parvažiavęs į namus su tėvais nesusikalba Klvr. 3. tr. įveikti kalboje: Bandyk tu ją sukalbė́t – nieko nebus (jai labai sekasi kalbėti)! Alvt. Pasijuto sukalbėtas ir nustyrino šalin . 4. tr. iškalbėti, atspėti, kas bus: Ką žmonės kalba, tai vis sùkalba Kt. 5. refl. tarpusavyje susižinoti, susišnekėti: Buvo, suskalbė́si su girtu! Trgn. Kitą kartą karalius išgirdo šarkas susìkalbant Jrk95. Susikalbėti buvo beveik neįmanoma (dėl triukšmo fabrike) J.Dov. Nė susikalbėsi, nei suprasi Dkš. Žadą užkando, ir nebesusikalbėjo Jnšk. Gali su žąsinu susikalbėti, bet ne su juo Jrb. Susikalbės vilkas su meška! Rm. Su durnium susikalbė́si, su girtuokliu niekados Ds. | Siuntė juos pačius ..., idant anys patys, su juo susikalbėdami (pasikalbėdami) ir jo didžius darbus regėdami, permanytų BPI29. Ir nusidavė jiemus, šiteipo susikalbantiems (besikalbantiems) BPI402. ^ Susikalba kai žąsis su kiaule (visai nesusikalba) B, M. 6. intr., tr. sutarti, susitarti: Jauniesiems įvažiuojant kieman, iš anksto sukalbėti vaikinai papoškėjo sodely iš revolverių salvę A.Vien. Sukalbėjom ir pasirašėm, kiek tiktai buvo . Drūčiai sukalbė́kit, ir paskui važiuosim Skr. Ką mes abu sukalbėjom, reikės išpildyti Ds. Atėjusiejie sukalbėjo dar sykį visus ... suvadinti LC1883,5. Šita dalis mano, kaip pirma sukalbėjome Blv. Teip sukalbėjom, kad aš be jos nesiženysiu, o ji be manęs BsPIV214. Blezdinga girdėjusi, kur anuodu sukalbėjusiu padėti S.Dauk. Sukalbėtu laiku išpirko Vaižg. Kad jau kalba sukalbėta, kai preis eilia, reiks eit sesei Vr. Kaip sukalbėta R6. Sukalbėt dukterį ažu ko SD459. Sukalbėjova vedu važiuoti ten J. Du broleliu keliu jojo, bejodamu sukalbėjo BsO116. Ar tu akių neturėjai, kad su tokiu sukalbė́jai (sutarei tuoktis)? JD1084. Klausinėjo mergužėlė: ar nuplaukė, ar nuskendo, ar su kita sukalbėjo (d.) Nm. Nei nuskendo, nei prigėrė, nei su kita sukalbėjo (d.) Ob. Ar su našliu sukalbė́jai, ar našleliui ranką davei? JV340. Sukalbėti žodeliai, sumainyti žiedeliai Plv. Jau kalbelės sukalbėtos, žiedai sumainyti NS1190. Jis buvo sukalbamas žmogus (gero būdo) J.Jabl. Nėr ko sakyt, anas sukalbamas žmogus Skdt. Pasirodo, sukalbamas žmogus esąs, per daug nesididžiuoja Ds. Anas nesukalbamas žmogus: jam ką sakai, tai vis anas priešu Ml. | prk.: Mano kojos pasidarė visiškai nebesukalbamos B.Sruog.
sukalbamaĩ adv.: Šneka da sukalbamaĩ Sv. | refl.: Matytis, kad anuodu susikalbėjo ir susimokė J. Rytoj suskalbėjom važiuot turgun Skdt. Čia jie iš viso paviečio suėjimus arba seimus laikė, susikalbėdami apie visokius karionės reikalus A1884,52. Tie susikalbėjo jį, kai ateis su valgymais, užmušti BM100. Su tokiu yra galima susikalbėti Blv. Ir susikalbė́jo trys jauni berneliai pas jauną mergelę joti JD576. Susikalbė́jo bernužis su merguže: abudu mudu vienu kelužiu eisiv JV131. Susikalbėjo sausa nendrelė, sausa nendrelė su dobilėliu Dkš. Susikalbėkiam, berneli mano, lig jauni bebūdami, kad vedu augsma, viens antro lauksma Kltn. Sukalbėtis su Dievu kaip prieteliumi DP220. Ir susikalbėję nupirko BPI375.
7. tr., intr. suderėti, sulygti: Kaip sukalbėta, taip bus užmokėta Jnšk. Sukalbėtą sutartyje mokesnį yra gavęs . Vienus darbinykus sukalbėjo anksti, kitus pusė dienos, trečius vakarop MP93. Suderu apie ką, sukalbu, sutarmę darau SD104. | refl.: Duosiu tiek, kiek susikalbėjom Srv. Regis, galėjęs (orig. galeis) visus žmones išvaryt ant darbo ..., nesusikalbėdamas su jais apie ... algą ažu darbą SPI321-322. 8. tr. M.Valanč, P, Blv, Tr atmintinai pasakyti: Maldą sukalbėjo Ėr. Ji poterius sukalbėjo Prn. \ kalbėti; apkalbėti; atkalbėti; dakalbėti; įkalbėti; iškalbėti; nukalbėti; pakalbėti; parkalbėti; perkalbėti; prakalbėti; prikalbėti; razsiskalbėti; sukalbėti; užkalbėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • sukalbėti — vksm. Sukalbė̃s kas nórs vakarè gãtvėj …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pamelsti — pamel̃sti, pamel̃džia, pàmeldė 1. tr., intr. paprašyti: Paraginusi svečius, pameldusi kąsti, atgal bėga į kamarą Žem. Aš iš tavęs pameldžiù duonos KI243. Jis tai darė, kelis kartus pàmelstas KII52. Pamelsk, idant tavo prietelius parspėtų už… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkalbėti — apkalbėti, àpkalba (apìkalba), ėjo 1. tr., intr. apsakyti, aptarti: Negaliu apkalbėt, kiek bus tolumo Pb. | Ir vasarą, sunkiomis darbo dienomis, surandamas laikas šnektelti, apkalbėti visokius reikalus rš. Susirinkime draugijos reikalai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atkalbėti — atkalbėti, àtkalba, ėjo 1. intr. baigti kalbėti, sakyti: Aš atsakiau motutei, atkalbėjau senutei Brš. Motušėlė atkalbėjo (atsakė) meilingais žodeliais JD1555. 2. refl. lig soties prisikalbėti: Ar jau atsikalbėjot? Ėr. Onai niežtėte niežtėjo su… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atmesti — atmèsti, àtmeta, àtmetė 1. tr. R mesti artyn, šen; atsviesti iki tam tikros vietos: Visi trys mes yrėmės, kiek tik turėjom sveikatos, ir greit buvome taip toli, jog milžinai nebegalėjo atmesti akmenų lig mūsų J.Balč. Gal tu man šukas atmesì?… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dakalbėti — ×dakalbėti, dàkalba, ėjo (hibr.) tr., intr.; SD42 atkalbėti iki kol. | refl. SD42. kalbėti; apkalbėti; atkalbėti; dakalbėti; įkalbėti; iškalbėti; nukalbėti; pakalbėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iškalbėti — iškalbėti, ìškalba, ėjo 1. tr., intr. papasakoti, apsakyti, išsakyti: Istorijų visokių tu gali iškalbėt Dglš. Bet senis Vilkas jau yra iškalbėjęs viską I.Simon. Kalbom [žodį] iškalbėsiu, giesmėm išgiedosiu BM450. Tu toktai nereiškei… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kalbėti — kalbėti, kal̃ba (kal̃bi Lz), ėjo J; SD156, R, MŽ2122, M 1. tr., intr. galėti kuria kalba reikšti mintis; žodžiu reikšti savo mintis, jausmus, išgyvenimus, šnekėti: Kalbos mokslas turi reikalo su normaliais žmonėmis, mokančiais kalbėti, o ne su… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nespėta — sf. (1) žr. nespėmė: Iš nespėtos apleidau poterius, t. y. nespėjau sukalbėti J …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nubumbėti — 1 nubumbėti, nùbumba (nubùmba), ėjo intr. sukalbėti: Tik nubumbėjo po nosim, ir viskas Lp. bumbėti; apibumbėti; atbumbėti; išbumbėti; nubumbėti; pabumbėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”

We are using cookies for the best presentation of our site. Continuing to use this site, you agree with this.